Šio tinklaraščio misija – šviesti žmones apie tai, kaip įvaldyti savo finansus. Kaip transformuotis iš vergo, atiduodančio savo brangiausią turtą – laiką – už menkaverčius pinigus, į pinigų meistrą, kuris iš pinigų gamina pinigus ir augina finansinius aktyvus.
Pats tikrai negimiau mokėdamas valdyti pinigus. Priešingai – kai pradėjau juos uždirbinėti, labai greitai juos iššvaistydavau ir netgi prisiimdavau paskolų kad galėčiau nusipirkti dar daugiau finansinių pasyvų. Tai buvo tikėtina, nes gimiau taksi vairuotojo ir darželio šeimininkės šeimoje. Mano tėvai niekada neišlaidaudavo, kišdavo sutaupytus pinigus “po lova”, niekuomet niekur jų neinvestuodavo ir apskritai vengdavo kalbėti pinigų temomis. Nes, kaip ir dauguma “pavyzdingų piliečių”, paniškai bijodami rizikos niekuomet nė nebandė siekti finansinės edukacijos. Todėl vienintelis jiems žinomas kelias buvo mainyti savo laiką į pinigus ir tikėtis, kad valdžia senatvėje jais pasirūpins.
Todėl, kai pradėjau uždirbinėti pinigus, norėjosi pagyventi kitaip negu tėvai. Pasileidau po pasaulį. Kelionės po Europą, Aziją, Australiją. Tailande netgi gyvenau 7 mėnesius, ir poto sugrįžau dar trims. Žinoma, kelionių patirtys buvo gilios ir reikšmingos, tačiau finansiniame kelyje stovėjau vietoje. Pinigų neskaičiavau, pirkdavau viską kas man atrodė geriausia, buvau tiesiog “apsinešęs” nuo gyvenimo. Gražios nuotraukos feisbukui nejučia tapo gyvenimo tikslu. Nors pajamos nuolat didėjo, mano turtas ir finansinis išprusimas neaugo. Stūmiau save į finansinę vergovę. Nepasitenkinimas savimi vis didėjo.
Giliai širdyje žinojau, kad atėjau į šį pasaulį dėl kilnesnio tikslo, tačiau nebuvau tikras koks tas tikslas. Turėjau keletą idėjų, bet mano emocionalumas ir hormonų audros versdavo nuolat vaikytis “žalesnės žolės”. Kasmėnesinis tikslų keitimas suteikdavo daugiau adrenalino negu ilgalaikis tikslo siekimas. Buvau tikslų narkomanas, nes maniau kad gyvenimas be adrenalino – ne gyvenimas.
Mano transformacija įvyko keletą metų po to, kai atradau Dr. John Demartini. Beskaitydamas šio mokslininko knygas radau metodą kaip sąmoningai iškelti turto kūrimo vertybę aukštyn – t.y. kad tai man taptų svarbu. Šešias dienas iš eilės rašiau po 200 atsakymų į pateiktus klausimus (taip kuriamos neuronų jungtys smegenyse). Po kelių mėnesių pastebėjau, kad mano pinigų švaistūno įpročiai blėsta.
Poto dar sudalyvavau Vipasanoje – 10 dienų meditacijos stovykloje. Antrąją dieną suvokiau “čia ir dabar”. Kadangi iš mūsų atėmė telefonus, neleido rašyti, kalbėtis, žiūrėti kitiems į akis – atėjo momentas kai visos mintys išėjo ir protui nebeliko apie ką mąstyti. Tada pažiūrėjau į dabartinį momentą be filtrų ir pajutau, kad Visa Tai tęsiasi Amžinai.
Penktąją dieną patyriau save, kaip nemirtingą Sielą – tai suteikė tikrosios (neįsikalbėtos) drąsos. Šios patirtys – aukso vertės Kūrėjo Dovanos. Po stovyklos tapau mažiau emocionalus, pajutau stiprybę ir užtikrintumą viduje.
Warren’as Buffett’as, vienas turtingiausių pasaulio žmonių, yra pasakęs: “nesitikėk įvaldyti pinigų, jeigu nesi įvaldęs savo emocijų.” Po to, kai įvyko transformacija, į pinigus pradėjau žiūrėti kitaip. Pradėjau vesti pinigų srauto žurnalą, kurį uoliai pildau kas savaitę jau kelis metus. Kodėl man pinigai yra tokie svarbūs?
Anksčiau žmonės gyvendavo savarankiškiau. Savas ūkis, savas maistas, savi drabužiai, savas transportas. Pinigai neturėjo didelės reikšmės. Tačiau šiais laikais pinigai yra tiesiog kaip kraujas. Dažnas žmogus gyvena mieste, moka nuomą už butą, perka maistą ir drabužius parduotuvėje, pila benziną į mašiną. Atimk iš tokio žmogaus pajamas (arba galimybę užsidirbti) – ir jis tiesiog mirs. Šiais laikais mokėjimas elgtis su pinigais yra gyvybės arba mirties klausimas. Žmogus nebegali ne tik išgyventi, bet ir įgyvendinti savo svajonių, neturėdamas pinigų.
Deja, dauguma žmonių su pinigais moka tik dvi operacijas: mainyti savo laiką į pinigus, bei išleisti juos perkant būtinąsias prekes bei finansinius pasyvus. Todėl jie vergauja pinigams.
Jeigu skaitai šiuos žodžius – nenoriu, kad Tu būtum pinigų vergas. Tu esi vertas daugiau. Mes visi esame Dievo vaikai. Gyvenimas tylioje desperacijoje Dievo vaikams tiesiog netinka prie veido. Mes galime mėgautis fiziniu gyvenimu ir tuo pačiu įgalinti Sielą. Kai žmogus įgalina ir jusles (materija), ir dvasinę savo pusę – jis tampa savo gyvenimo meistru. Jis gali įgyvendinti bet kokią svajonę, kuri neprieštarauja Visatos dėsniams.
Norint tapti gyvenimo meistru, reikia dirbti su savimi, pabudinti sąmonę, suvokti kas Tau yra svarbiausia, transformuoti įsitikinimus ir įsidiegti naudingus įpročius. Kelias netrumpas, bet aš esu čia tam, kad Tau padėčiau.
Su meile,
Tomas Vyšniauskas
